ALKU dalyvavo Europos savaitėje Seime
Lietuvos Respublikos Seimas kaip ir kasmet rengia gražia parlamentine tradicija tapusius „Europos savaitės Seime“ renginius, kurie yra atviri visuomenei ir skirti Lietuvos Respublikos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) bei Europos dienai paminėti.
2019 m. birželio 12 d. vyko Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuro diskusija „2014–2020 m. Kaimo plėtros programos įgyvendinimo apžvalga ir numatomos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021–2027 m. strateginio plano kryptys“, kurioje dalyvavo ALKU vadovė Daiva Kuršelytė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Dr. Rasa Melnikienė, VDU Žemės ūkio akademijos atstovė prof. dr. Vlada Vitunskienė, ūkininkas Saulius Stirna ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, bei kiti.
Diskusijos pradžioje buvo pasakyta, kad ūkininkai turėtų aktyviau dalyvauti ir reikšti savo poziciją dėl kylančių žemės ūkio problemų Lietuvoje ir turi dalyvauti aplinkosaugos programose. Pridurta, jog norint, kad žemės ūkis klestėtų, gaunamą paramą iš ES reikėtų investuoti "protingai", nes kuo daugiau pinigų yra gaunama iš Europos Sąjungos, tuo labiau ūkininkai nežino kaip juos tinkamai panaudoti - diskutavo susirinkę dalyviai.
Žemės ūkyje pagrindinis tikslas turėtų būti nuveikti ne kuo daugiau, o kuo geriau. BŽUP kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių kaupiant žinias ir jomis dalijantis diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse. Kalbant apie situaciją kaimuose, ji nėra gera, kadangi jaunimas nėra linkęs rinktis ūkininko profesiją. Norint, kad žemės ūkis taptų inovatyvia sritimi, mokymai yra labai svarbūs ūkininko profesijai, o ūkininkams reikėtų stiprinti vertę šalies ūkio kūrimo grandinėje. Kalbant apie pridėtinę žemės ūkio vertę, ji yra mažesnė nei kituose sektoriuose, todėl žemės ūkis ir turėtų būti remiamas. Po 2020 m. reikėtų susitelkti į vidutinius ir mažesnius ūkius padedant moderniomis technologijomis, modernizavimu bei reikėtų remti ne tik gamybą bet ir rinkodarą. Ateinančio laikotarpio tikslai: ekonominiai (didesnė pridėtinė vertė), aplinkosauginiai tikslai ir socialiniai tikslai (parama jauniesiems ūkininkams).
Aktualija tokia, kad kuo daugiau ES skiria pinigų, tuo labiau ūkiai traukiasi ir mažėja. Rinkoje išgyvena tie, kurie turi vienašakį, kooperuotą ūkį. Bankai ne visada nori finansuoti jaunuosius ūkininkus, kadangi jų finansiniai planai paremti tik idėja ir planais.
Apibendrinant 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos (KPP) įgyvendinimą pasidžiaugta, kad KPP įgyvendinama sėkmingai, kai kurie rodikliai viršyti net du ar tris kartus.
Diskusijos pabaigoje buvo pasakyta, kad praėjusiame ir artėjančiame laikotarpyje buvo ir bus daugiau skirta ES pinigų bei dabartiniame reglamente yra daugiau laisvės ir tai reiškia, kad galima patiems susikurti palankias priemones. 2014 – 2020 m. laikotarpyje žemės ūkio pėdsakai palikti teigiami, o naujame periode išmokos žemės ūkiui Lietuvoje didės. Ateinantis 2021 – 2027 m. laikotarpis bus labiau orientuotas į kooperacijos veiklą, planuojama per laikotarpį gauti 5,13 mlrd. Eur daugiau išmokų.