Kredito unijos sėkmingai dirba ir finansuoja jaunas šeimas įsigyjant pirmąjį būstą

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo įstatymas suteikti subsidijas pirmą būstą
regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų
pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos
mažinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais projektais, jauna
šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne
vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.
Jaunoms šeimoms siūlomos subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.,
auginančioms 1 vaiką – 20 proc., auginančioms 2 vaikus – 25 proc., auginančioms 3
ir daugiau vaikų – 30 proc.
Žurnalistinio tyrimo metu, Panoramos žurnalistams, kredito unijų poziciją
atstovavo Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkė Daiva Kuršelytė.
Kredito unijos finansuoja jaunas šeimas ir aktyviai dalyvauja projekte.
„Kredito unijos išduodamos paskolas kaip ir kitos finansų institucijos, kruopščiai
laikosi Lietuvos banko nustatytų kreditavimo taisyklių, rizikos vertinimo kriterijų,
atsakingo skolinimo gerosios praktikos. Tad jei unijos narys – klientas turi tvarias
pajamas ir pajamų užtenka ne tik pragyvenimui, bet ir kredito įmokos dengimui –
paskolą kredito unijos būtinai suteikia. Antra vertus, skirtingai nei didieji bankai,
kredito unijos yra arčiau savo kliento: kuria ir išlaiko su juo kuo artimesnius,
žmogiškus santykius, tad visuomet stengiasi žiūrėti ne tik formaliai, bet ir į kliento
veiklos esmę, jos tvarumą. Stengiasi suprasti žmogų, jo poreikius ir galimybes, bet
jei tai reikalauja kur kas daugiau vadybininkų pastangų. Todėl galima sakyti, kad
daugeliui savo klientų, įskaitant dirbančius pagal verslo liudijimą ar individualaus
verslo savininkus, iš emigracijos grįžusius žmones, galima pasiūlyti geresnį
aptarnavimą, greitesnį sprendimą, kad ir koks jis bebūtų“.
Kaip vertinate valstybės pirmojo būsto paramos sistemą? „Kredito unijos turi
plačiausią regioninių finansinių institucijų tinklą Lietuvoje. Jos veikia ne tik
didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, gyvenvietėse, todėl
natūralu, ir puikiai suprantama, kad ten gyvenantiems žmonėms gauti prieinamas
paslaugas yra sunkiau nei gyvenantiems Vilniuje ar Kaune. Vertinant valstybės
pirmojo būsto paramos sistemą, kredito unijos palaiko valstybės idėją padėti įsigyti
pirmąjį būstą jaunoms šeimoms, o taip pat – remti regionų plėtrą, gerinti gyvenimo
ir darbo sąlygas juose“.
Žmonės kritikuoja, kad valdžia suteikia viltį, o sprendimus palieka kreditams
ir bankams. „Ne retai žmonėms valdžia suteikia viltį, tačiau galutinį sprendimą
priima kredito įstaigos. Vertėtų atskirti dvi institucijas. Valstybė, nevertina kliento
finansinio pajėgumo, jie nustato kriterijus, vertina ar jauna šeima, šeimos sudėtį ir
ar būstas patenka į finansuojamą teritoriją. Kredito unijos vertina, ar klientas turės
galimybę grąžinti kreditą. Būtų neteisinga, jei valstybės institucijos imtų dubliuoti
finansų įstaigų funkcijas ir spręsti kam paskolą suteikti, o kam ne“.
Ar dažnai tenka nepatenkinti žmonių prašymų, susijusių su šita valstybės
parama? Kaip visą mechanizmą vertinate? „Suprantama, kad ne visi
besikreipiantieji realiai įvertina savo finansines galimybes skolintis šiandien, ar
išsirenka jų galimybes atitinkantį turtą, todėl kredito unijos stengiasi padėti visiems
besikreipiantiems: konsultuoja juos, padedame geriau įvertinti savo galimybes,
padeda jiems priimti sprendimus sudarančius sąlygas pagerinti savo ekonominę
būklę ir ateityje – sėkmingai pasinaudoti finansų sistemos ir valstybės paramos
galimybėmis“.
Kredito unijos visada finansuoja, jeigu narys – klientas yra finansiškai pajėgus ir
atitinka narystės kriterijų. Deja, nėra renkama apibendrinta informacija apie tai,
kiek besikreipiančiųjų nepavyksta pasinaudoti valstybės parama.